Ligų diagnozavimas
Sveikatos priežiūros sektoriuje vis dažniau naudojamos nanotechnologijos, kuriomis siekiama padidinti bandymų tikslumą ir spartą, taip pat išsiaiškinti tam tikrų sveikatos problemų priežastis. Nanomedžiagos taip pat gali padėti sumažinti netinkamos diagnozės riziką.
Kokybiškesnis medicininis vizualizavimas
Vizualizavimo priemonės, pvz., kompiuterinės tomografijos rentgeno (CT) ir magnetinio rezonanso vizualizavimo (MRI) įranga tapo nepakeičiama tais atvejais, kai gydytojams reikia gauti išsamų vaizdą apie paciento kūno vidų. Siekiant pagerinti šių atvaizdų kokybę, CT ir MRI naudojamos specialios cheminės medžiagos, vadinamos kontrastingumo medžiagomis.
Tačiau kai kurios iš šių kontrastingumo medžiagų sukelia nepageidaujamą šalutinį poveikį, pvz., pykinimą arba nedidelį odos bėrimą. Nanodalelės gali būti naudojamos kaip alternatyvos tradicinėms medžiagoms, nes buvo įrodyta, kad jos turi mažesnį šalutinį poveikį.
Aukso, bismuto ir volframo nanodalelės naudojamos CT skenografijoje, nes padeda sumažinti rentgeno spindulių intensyvumą. Taip gaunamas didesnis ryškumas, o galutinis atvaizdas tampa aiškesnis. MRI atveju tiriamos įvairios gadolinio, mangano ir geležies pagrindu pagamintos nanodalelės.
šių dalelių paviršių galima pakeisti naudojant įvairias molekules, siekiant pakeisti jų elgseną kūno viduje. Taip sudaromos sąlygos nanodalelėms patekti į konkrečius audinius ar ląsteles, ir tai gali padėti geriau nustatyti vėžio formas ankstyvame etape arba didelę aterosklerotinių plokštelių, sukeliančių širdies sutrikimų, atsiradimo riziką.
Greitesnis, pigesnis ir tikslesnis biomolekulinis aptikimas
šiuolaikinėje medicinoje taip pat naudojama biologinių skysčių, pvz., kraujo ir šlapimo, analizė, siekiant nustatyti konkrečias biomolekules, pvz., DNR, antikūnus ir proteinus, kuriais remiantis gali būti diagnozuojama liga. šių biomolekulių nustatymas ir analizė gali padėti užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų veiksmingiausią gydymą.
Nanomedžiagos gali būti naudojamos kaip greitas ir patikimesnis metodas įvairiems biologiniams žymekliams nustatyti ir stebėti, ar pacientas tinkamai reaguoja į gydymą. Taikant šiuos metodus naudojamos įvairios medžiagos, įskaitant auksą, kvarcą, šviesos diodus ir iš grafeno pagamintas medžiagas. Jų optinės, magnetinės ir katalizinės savybės gali būti valdomos siekiant sudaryti sąlygas taikyti įvairius aptikimo būdus.
įvairios biomolekulės, pvz., DNR gali būti pritvirtinamos prie nanomedžiagų paviršiaus ir taip suformuoti nanostruktūras. Kartu jos veikia kaip maži nanopliūpsniai, suteikiantys signalą visais atvejais, kai biologinio skysčio mėginyje randamas konkrečios ligos žymuo.
Nanotechnologijos sudaro sąlygas kurti dėvimus sveikatos jutiklius
Oda yra didžiausias mūsų kūno organas. Prakaitas ir kiti skysčiai, esantys po oda, turi daugybę biologinių žymenų, kurie gali mums suteikti informacijos apie mūsų sveikatą. Kadangi odai, kitaip nei daugumai mūsų kitų organų, daromas poveikis, ją galime naudoti siekdami stebėti savo sveikatą be invazinių bandymų.
Dėvimų jutiklių rinka plečiasi ir tikimasi, kad nanomedžiagos atliks svarbų vaidmenį juos tobulinant ateityje. Kad dėvimi jutikliai veiktų, jie turi būti lankstūs, lengvi ir tiksliai aptikti skirtingus biologinius signalus. Dėl savo mažo dydžio nanomedžiagos, pvz., anglies nanovamzdeliai, grafenas ir įvairios metalo nanodalelės, sudaro sąlygas miniatiūrinius jutiklius įterpti į nanomedžiagas, pvz., tekstilę ar dėvimus jutiklius.
Nors daugumą šių pokyčių reikia ištirti, įskaitant jų saugumo vertinimą, artimiausioje ateityje nanomedžiagos atliks svarbų vaidmenį medicinos diagnostikos srityje.