Nanomedžiagų naudojimas darbo vietoje

Nanomedžiagos gaminamos ir naudojamos įvairiose Europos pramonės šakose, įskaitant cheminių medžiagų gamybą. Šių medžiagų gamybą ir naudojimą reglamentuoja visoje ES galiojantis reglamentas, taip pat nacionalinės teisės aktai. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai turėtų saugiam šių medžiagų naudojimui reikalingų žinių ir įrangos.  

Nanotechnologijos naudojamos gaminant įvairius produktus ir taikant įvairius sprendimo būdus, dėl kurių darbuotojams gali būti daromas poveikis. Nanomedžiagos dažnai gaminamos uždarose sistemose, tačiau poveikis gali atsirasti atliekant pagamintų produktų techninę priežiūrą arba su jais dirbant.

Nanomedžiagas taip pat naudoja tolesni pramonės naudotojai, pvz., automobilių pramonė, kosmetikos gaminių, elektronikos įrangos, vaistų, medicinos technologijų ir tekstilės gamintojai. Jei nanomedžiagos naudojamos, pvz., kaip pramoninės purškiamos priemonės pigmentas, negalima atmesti poveikio galimybės. Todėl, informuojant apie tokį naudojimo būdą, gali būti pridedama rekomendacija dėl vėdinimo arba asmeninių apsaugos priemonių, pvz., pirštinių, naudojimo. Tačiau to gali nepakakti siekiant užtikrinti saugų naudojimą, todėl galioja teisiniai reikalavimai, kuriuose nustatyta, kad darbuotojai turi būti tinkamai išmokyti saugiai atlikti darbą.

Nanomedžiagų naudojimas darbo vietoje nereiškia, kad kyla rizika arba kad rizikos negalima kontroliuoti.

Rizika yra poveikio, kurį daro x pavojus, rezultatas. Pavojingos nanomedžiagos savybės nustatomos atsižvelgiant į jos cheminę sudėtį ir fizikines savybes, pvz., dydį, formą ir kristalinę struktūrą, ir jos (eko)toksikologinį poveikį.

Dabar manoma, kad tam tikrų rūšių nanomedžiagos, pvz., ilgos kietos pluošto medžiagos, kurios lieka plaučiuose, gali sukelti fibrozę ir (arba) uždegimą. Kita vertus, atrodo, kad sveika oda yra gana atspari ir nanodydžio dalelėms. Jei nanomedžiagos gali ilgai išlikti kūne, esama didesnės tikimybės, kad jos padarys žalos.

Categories Display