Toksiškumas

Kai kurios cheminės medžiagos gali pakenkti mūsų sveikatai. Paprastai kuo ilgiau chemine medžiaga prekiaujama rinkoje ir kuo plačiau ji naudojama, tuo daugiau žinome apie jos toksiškumą. Tačiau nanomedžiagų atveju taip yra ne visada, nes visuomenėje jos naudojamos daug dažniau. Nanomedžiagų tyrimus svarbu atlikti siekiant išsiaiškinti, ar jos yra saugios, ir, jei taip nėra, rasti būdų, kaip apsaugoti žmonių sveikatą. 

Cheminės medžiagos toksiškumo tyrimas atliekamas naudojant patvirtintus testavimo protokolus. Nanomedžiagų atveju šiuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama: 

  • ūmiam poveikiui. Jis pasireiškia kaip odos dirginimas arba ėsdinimas arba kaip akių, nosies ar gerklės dirginimas. Toks poveikis dažnai tiriamas bandomąją medžiagą naudojant ant rekonstruotų žmogaus audinių arba ant gyvūnų. Kai kurios nanomedžiagos taip pat gali sukelti žalingesnį poveikį jas prarijus, jų įkvėpus arba jeigu jos daro poveikį žmonių odai. Gyvybei pavojų keliantis poveikis dažniausiai išbandomas ant gyvūnų, tačiau iš bandymų su ląstelių kultūromis taip pat gali būti matomas didelis toksiškumas.
  • Alerginiam poveikiui. Jautrinimo tyrimų metu tikrinama, ar nanomedžiaga gali sukelti alergines reakcijas, pvz., dėl sąlyčio su oda. Kai kurias šio poveikio rūšis jau galima tirti naudojant su gyvūnais nesusijusius metodus. Nanomedžiagos taip pat gali sukelti kvėpavimo takų jautrinimą, pvz., astmą. Dabar nėra jokių reguliavimo požiūriu priimtinų bandymų su gyvūnais metodų, kuriuos naudojant būtų galima išbandyti kvėpavimo takų jautrinimą. Taigi iš žmonių, kurie jaučia tokius simptomus, gauti duomenys naudojami patvirtinant, kad cheminė medžiaga sukelia šį poveikį.
  • Poveikiui tiksliniams organams. Tai yra poveikis, kuris gali turėti įtakos konkretaus organo veikimui arba sukelti organo audinio struktūros pokyčius, kurie blogiausiu atveju gali išsivystyti į vėžį. Poveikis taip pat gali būti lokalus, pvz., poveikis plaučiams įkvėpus nanomedžiagą. Tam, kad atsirastų žalingiausias poveikis, paprastai reikalingas kelias savaites ar mėnesius trunkantis poveikis. Poveikis tiksliniams organams dažniausiai tiriamas naudojant žiurkes.
  • Mutageniniam poveikiui. Mutacijos – tai ląstelių arba organizmų genetinės medžiagos pokyčiai. Tyrimai, kuriuose nagrinėjama, ar nanomedžiaga gali sukelti mutacijas, dažnai atliekami naudojant kultivuotas ląsteles. Mutageninį poveikį turinti nanomedžiaga labai dažnai taip pat gali sukelti vėžį.
  • Poveikiui reprodukcijai. Poveikis reprodukcijai apima vaisingumo pokyčius arba vaisiaus vystymosi sutrikimą. Tai reiškia, kad, pvz., moterys gali sunkiai pastoti, o vyrų sėklos ląstelėse gali įvykti pokyčiai. Toksiškumo reprodukcijai ir vystymuisi tyrimai vis dar vykdomi su gyvūnais, kartais tai daroma su daugiau nei viena gyvūnų karta.

ES būtina įvertinti nanomedžiagų pavojingąsias savybes ir reikia užtikrinti jų saugų naudojimą.

Dėl pavojingųjų medžiagų galima imtis kelių reguliavimo priemonių, kuriomis apsaugoma mūsų sveikata. Pavyzdžiui, jas gali prireikti klasifikuoti pagal ES suderintą pavojingumo klasifikaciją. šiuo atveju taip pat reikia, kad produktų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, etiketėse būtų pateikta informacija apie pavojų.