Kodėl mokslininkai domisi nanomedžiagomis?

 

Nanomedžiagos kelia didelį susidomėjimą, nes jos gali padėti kurti naujus ir novatoriškus produktus įvairiose srityse. Labiau tiesiogiai kontroliuojant nanoskalės dydžio atomų reakcijas ir sąveiką, galima kurti nanomedžiagas, o jų savybes galima kontroliuoti neįprastais būdais. Pavyzdžiui, taip galima sukurti geresnius vaistus,  kosmetikos gaminius ir statybines medžiagas arba gaminti ekologiškesnę energiją.

Tai gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį Europos piliečių gyvenimui. Keliems mokslininkams už jų darbą su nanomedžiagomis buvo įteikta Nobelio premija; paskutinioji Nobelio premija chemijos srityje įteikta 2016 m. trims mokslininkams už jų darbą su nanomedžiagomis.

Šios medžiagos pasižymi ne tik geresnėmis techninėmis funkcijomis; pasikeitusios nanomedžiagų savybės taip pat gali reikšti, kad jų daroma įtaka žmonėms ir aplinkai gali skirtis nuo cheminių medžiagų, kurios nėra nanoformos medžiagos, daromos įtakos.

Mokslininkai ir reguliuotojai nori suprasti, kokį poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai gali daryti nanomedžiagos, taip pat nori išsiaiškinti, ar dabartiniai cheminių medžiagų saugos vertinimo būdai taikytini nanomedžiagoms, o galbūt juos reikia pakeisti.

ES finansavo nemažai mokslinių tyrimų projektų, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti nanomedžiagų potencialą, taip pat užtikrinti, kad šios naujos medžiagos būtų saugios žmonėms ir aplinkai. Šioje srityje dirbama bendradarbiaujant su chemijos pramone ir viso pasaulio reguliavimo institucijomis.

Iki šiol įgyvendinus ES finansuojamus projektus, susijusius su aplinkos būkle ir nanomedžiagų saugumu, parengta daugiau nei 500 straipsnių, kurie paskelbti tarpusavio recenzuojamuose žurnaluose. Neišsamų tokių leidinių sąrašą galima rasti „NanoSafety“ klasterio leidiniuose  ir „Open Science“ leidinių tinklalapiuose.