Nanomedžiagos aplinkoje

Green sprout in a test tube

Įvairios cheminės medžiagos nanoformos aplinkoje gali funkcionuoti nevienodai; taip gali būti dėl specifinių sukurtų medžiagos nanosavybių. Kalbant apie nanomedžiagų išlikimą aplinkoje ir jų funkcionavimą, pažymėtina, kad šioje srityje mokslas greitai vystosi.

Vienas iš būdų – kaip atskaitos tašką naudoti fizikines ir chemines nanomedžiagų savybes, pvz., tirpumą vandenyje. Šios pagrindinės savybės gali būti panaudotos priimant sprendimą dėl tolesnių matavimų arba jeigu nanoformos išlikimas aplinkoje bus daugiau ar mažiau toks pat, kaip ir jau sukurtos cheminės medžiagos, kuri nėra nanoformos medžiaga.

Pavyzdžiui, jeigu į aplinką išskiriama lengvai tirpstanti cheminė medžiaga, nesvarbu, ar ji yra nanoformos, ar ne, reikėtų vertinti poveikio aplinkai savybes tirpale. Jei paaiškėja, kad nanomedžiaga yra lengvai tirpstanti, tuomet, vertinant neorganinių cheminių medžiagų nanoformą, galima pasinaudoti esama informacija apie šią vientisą cheminę medžiagą.

Cheminių medžiagų išlikimas aplinkoje yra susijęs su įvairiais procesais, iš kurių pagrindinis yra skaidymas (cheminis, fizinis ar biologinis) ir (arba) transformacija aplinkoje. Tačiau standartiniai metodai, kurie naudojami vertinant cheminių medžiagų skaidymą apskritai nėra tinkami nanomedžiagoms. Kita su nanomedžiagomis susijusi problema yra ta, kad paviršiaus apdorojimas arba danga gali paveikti nanomedžiagos išlikimą aplinkoje ir jos veikimą.

Be to, taip pat reikia įvertinti transformacijos ir skaidymo procesus ir galimą nanodalelių bioakumuliaciją organizmuose. Neseniai EBPO atliktas darbas atskleidė dabartinių bandymų metodų trūkumus.

Metodai, kuriais išmatuojamas ir vertinamas nanodalelių išlikimas aplinkoje, šiuo metu toliau tobulinami. Tikimasi, kad patobulinti metodai taps prieinami per artimiausius metus.

Categories Display