Daugybė cheminių medžiagų, įskaitant nanomedžiagas, mums nuolat daro poveikį, pvz., per orą, kuriuo kvėpuojame, valgomą maistą, dėvimus drabužius arba naudojamą sporto įrangą. Dėl jų plataus naudojimo visuomenėje ir mums daromos didesnio poveikio svarbu suprasti bet kokį galimą žalingą poveikį, kurį jos gali daryti mūsų sveikatai.

Potencialus nanomedžiagos pavojus sveikatai vertinamas atliekant toksikologinius tyrimus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama konkrečiam organui, pvz., kepenims, inkstams arba kraujui ir poveikio būdui, pvz., prarijus, įkvėpus arba įsigėrimui per odą.

Pavyzdžiui:

• Mutageniškumo tyrimų metu nagrinėjamas cheminės medžiagos gebėjimas sukelti ląstelės genetinės medžiagos pokyčius.
• Toksiškumo įkvėpus tyrimo metu vertinamas ore esančių nanomedžiagų poveikis po to, kai jos patenka į plaučius.
• Toksiškumo reprodukcijai tyrimų metu nagrinėjamas poveikis vaisingumui ir vaisiaus vystymuisi.
• Dermatologinių tyrimų metu nagrinėjamas nanomedžiagų poveikis joms įsigėrus per odą.

Nanomedžiagų toksikologinius tyrimus atlikti sudėtinga. Dėl savo dydžio ir paviršiaus ploto nanomedžiagos gali prastai įsigerti arba būti mažo tirpumo, ir jų savybių analizė gali būti sudėtingesnė nei kitų cheminių medžiagų.

Vienas pagrindinių uždavinių aiškinantis keliamą pavojų yra cheminės medžiagos dozės ir jos poveikio rimtumo ryšio nustatymas (dozės ir poveikio ryšys). Atliekant toksikologinius tyrimus, galima nustatyti dozės ribą, kurios neviršijus daroma prielaida, kad neigiamo poveikio nebus. Jei ši riba viršijama, būtina kontroliuoti ir valdyti galimą riziką šiuo tikslu sumažinant nanomedžiagų poveikį asmenims.