Išlikimas aplinkoje ir toksiškumas

Nanomedžiagos į aplinką gali patekti bet kuriame savo gyvavimo etape – pradedant žaliavos gamyba, naudojant produktą, kuriame yra nanomedžiagų arba kai tas produktas perdirbamas arba tampa atliekomis.

Tačiau, kas atsitinka šioms mažoms dalelėms, kai jos patenka į aplinką, kur jos galiausiai atsiduria ir ar gali jos būti kenksmingos?

Galimas neigiamas nanomedžiagų poveikis priklauso nuo jų savybių, pvz., dalelės dydžio ir paviršiaus ploto ir aplinkos, kurioje jos galiausiai atsiduria, savybių. Pavyzdžiui, „ph“ dydis, temperatūra arba druskų ar kitų cheminių medžiagų buvimas.

 

Nanomedžiagų savybės lemia jų poveikį aplinkoje

šių medžiagų nanosavybių supratimas yra reikalingas siekiant patikimai įvertinti bet kokį neigiamą poveikį, kurį jos gali sukelti aplinkai.

Labai dažnai net ir tuo pat metu aplinkoje esančiose nanodalelėse vyksta keletas senėjimo procesų, pvz., cheminė transformacija, dėl kurios gali pasikeisti jų judėjimas, išlikimas ir galiausiai ekotoksikologinis profilis ir bioakumuliacinis potencialas.

Dėl visų šių veiksnių sudėtinga nuspėti nanomedžiagų poveikį skirtingoje aplinkoje, be to, daug sudėtingiau įvertinti realų pavojingumą ir riziką, palyginti su įprastomis cheminėmis medžiagomis.

 

Pažanga mokslo srityje gali padėti pašalinti žinių spragas

Per pastarąjį dešimtmetį nanomedžiagų išlikimo aplinkoje ir elgsenos srityje daroma nuolatinė pažanga. Tai padėjo pašalinti daugybę esamų žinių spragų.

Nanomedžiagoms taip pat taikomos bandymų gairės ir rekomendacijų dokumentai, kuriuos EBPO parengė įprastoms cheminėms medžiagoms. Vis dėlto reikia daugiau nuveikti siekiant parengti konkrečius reikalavimus, kuriuose visapusiškai atsispindėtų nanosavybės.

Standartiniai toksiškumo bandymai, pvz., EBPO bandymų gairės, dažniausiai padeda gauti patikimus įverčius dėl pavojaus. šių bandymų metu paprastai nagrinėjamas poveikis tam tikru organizmo gyvavimo etapu arba per visą jo gyvavimo etapą.

Tačiau kai kurie rezultatai, gauti atlikus su nestandartiniais bandymais susijusius mokslinių tyrimų projektus, atskleidė keletą poveikio daugybei rūšies ar populiacijos kartų atvejų. šiuo atveju paaiškėjo, kad kai kurių vandens bestuburių arba dirvos organizmų, pvz., kirmėlių ar augalų, tėvų kartai nebuvo daromas joks poveikis arba labai nedidelis poveikis, tačiau poveikis buvo padarytas palikuonių augimui, reprodukcijai ar fiziologijai.

Siekiant geriau suprasti, kaip šį poveikį kartoms būtų galima aptarti dabartinėse rizikos vertinimo sistemose, reikia atlikti daugiau tyrimų.

 

Miniatiūrinė ekosistema, padedanti suprasti platesnį poveikį aplinkai

Tyrėjai dirba rengdami naujus metodus, kurie padėtų suprasti poveikį ilgesniu laikotarpiu. Vienas iš pavyzdžių – mezokosmu pagrįstas rizikos vertinimas. Mezokosmas – tai ekosistemos miniatiūra, kurioje bandoma nukopijuoti tam tikrą aplinkos buveinę, kurioje gyvena pagrindinės rūšys.

Tikslas yra nustatyti poveikį ir pavojų atliekant vieną eksperimentą kelioms kartoms.

Vienas trūkumas yra tas, kad analitiniai nanodalelių stebėsenos mezokosme metodai ir kiti paprastesni bandymai dažnai nėra pakankamai jautrūs, kad juose atsispindėtų nanodalelių elgsena, t. y. informacija, kuri yra labai svarbi siekiant susieti poveikį su nanomedžiagų savybėmis.