Nanomedžiagos

 

Kas yra nanomedžiagos? Tai yra tokios mažos dalelės, kad jas galime pamatyti tik per mikroskopą. Be to, nanomedžiagų yra visur. Jų galima rasti gamtoje, jas, pvz., žiedadulkes ir smėlį, lengvai perneša vėjas. Tačiau jų vis daugiau atsiranda kasdien naudojamose vartojimo prekėse. Kartais dėl savo mažo dydžio nanomedžiagos funkcionuoja kitaip nei tokios pat, tik didesnio dydžio cheminės medžiagos, o tai gali turėti įtakos potencialiai rizikai.

Paprastai manoma, kad nanomedžiagos – tai dalelės, kurių apytikslis dydis yra 1–100 nanometrų (nm). Tačiau reguliavimo kontekste svarbus ne tik dydis, bet ir kitos savybės, kurias reikia nustatyti tam, kad tam tikrą medžiagą būtų galima pradėti vadinti nanomedžiaga.

 

 

 

Teisiniame kontekste Europos Komisija pateikė rekomendaciją dėl nanomedžiagos apibrėžties, kuri yra pagrįsta tik medžiagos sudedamųjų dalelių dydžiu, nepaisant tokių dalelių pavojingumo ar rizikos. Ši apibrėžtis apima gamtines, atsitiktines ar pagamintas medžiagas ir ja yra grindžiamas šiai medžiagų grupei taikomų reguliavimo nuostatų įgyvendinimas. Vis dėlto tam tikrose teisėkūros srityse su nanomedžiagomis susijusias teisines prievoles lemia tai, kad nanomedžiagos gali turėti kitokias savybes, palyginti su didesnėmis dalelėmis.

Nanomedžiagos taip pat gaminamos gamtoje, pvz., jų yra dulkėse ar ugnikalnių pelenuose. Jos taip pat gali būti nenumatytas žmogaus veiklos rezultatas (pvz., automobilių išmetamosios dujos, žvakių deginimas). Pramonėje kai kurios nanomedžiagos gaminamos daugybę metų. Padedami mokslo, dabar tokias daleles arba medžiagas taip pat galime gaminti dirbtinai naudodami atominio lygmens inžineriją („iš apačios“ į viršų procesai).

 

Sparti plėtra

Nanomedžiagos dėl savo dydžio gali turėti unikalių cheminių, fizinių, elektrinių ir mechaninių savybių, kurios yra ryškesnės, palyginti su ta pačia chemine medžiaga, kurioje nenaudojamos nanoformos (dažnai vadinamos vientisomis cheminėmis medžiagomis). Dėl šių savybių nanomedžiagos pasižymi įvairiomis pritaikymo galimybėmis. Ta pati nanomedžiaga taip pat gali turėti daugybę skirtingo dydžio nanoformų, skirtingos formos sudedamųjų dalelių, paviršiaus modifikacijų arba pasižymėti įvairiais paviršiaus apdorojimo būdais.

Nanotechnologijos sparčiai plečiasi, be to, nanomedžiagos naudojamos daugumoje kasdienio vartojimo prekių, kuriomis prekiaujama Europoje. Atkreipkite dėmesį, pvz., į geresnių ir veiksmingesnių baterijų, paviršiaus dangų, antibakterinių drabužių, kosmetikos gaminių ir maisto produktų kūrimą.

Nanomedžiagos taip pat atveria perspektyvias technines ir komercines galimybes. Europos Komisija nanotechnologijas įvardijo kaip didelio poveikio technologijas. Numatoma, kad kompetencija ir praktinė patirtis šioje srityje ateityje atliks esminį vaidmenį, vykstant ekonomikos augimo procesui ES.

Tačiau spartus nanomedžiagų naudojimas, atsižvelgiant į jų konkrečias savybes, kelia klausimų dėl jų galimo poveikio sveikatai ir aplinkai. Akivaizdu, kad būtina tinkamai įvertinti ir valdyti bet kokią potencialią riziką, kurią gali kelti šios naujos nanomedžiagos, ypač, atsižvelgiant į poveikį, kuris gali atsirasti pakeitus šių dalelių paviršių.