European Observatory for Nanomaterials

Nanomedžiagos yra naudojamos dažuose ir dangose, pvz., siekiant prailginti tarnavimo laiką ir suteikti naujų funkcijų, t. y. atsparumas vandeniui / purvui, lengvas valymas, antimikrobinė danga arba atsparumas įbrėžimams. Šiuo metu dažų ir dangų pramonėje dažniausiai naudojamos nanomedžiagos yra nanoskalės titano dioksidas ir silikono dioksidas. Nanotitano dioksidas dangose naudojamas visų pirma siekiant išnaudoti jos fotokatalitinį aktyvumą, kuris padeda sukurti savaime nusivalančius paviršius. Pridėjus sintetinį amorfinį silicį, gali būti pagerintas dažo tvirtumas ir atsparumas trynimuisi, įbrėžimams ir vandeniui. Be to, šiuo metu tiriamos galimybės ateityje naudoti dažuose nanodydžio sidabrą, cinko oksidą, aliuminio oksidą, cerio dioksidą, vario oksidą ir magnio oksidą.

Rašaluose ir dažų milteliuose nanomedžiagos gali būti naudojamos dėl įvairių priežasčių. Pačiuose pigmentuose gali būti nanodalelių, o pigmento dalelių dydis gali turėti poveikį spausdinimo metu išgaunamoms spalvoms. Rašaliniuose spausdintuvuose naudojamų pigmentų sudėtyje gali būti naudojamos nanomedžiagos, kurios padeda išvengti spausdinimo purkštukų užsikimšimo.

Vaistų pramonėje nanomedžiagos dažniausiai naudojamos kaip pagalbinės medžiagos, t. y. medžiagos, kurios veikia kaip vaisto rišamoji medžiaga ar tirpiklis, tačiau pačios išlieka neaktyvios. Kai kurių rūšių tabletėse, žvakutėse ir kremuose naudojamos nanomedžiagos, pvz., sintetinis amorfinis silicis naudojamas klampumui ir veikliųjų medžiagų vienodumui kontroliuoti. Be to, sidabro nanodalelės jau daug metų naudojamos kaip antibakterinės medžiagos tvarstant žaizdas.

Nanotechnologijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį kosmetikos pramonėje. Nanomedžiagų galima rasti daugybėje kosmetikos produktų, įskaitant drėkinamuosius kremus, plaukų priežiūros priemones, makiažą ir apsaugos nuo saulės kremus. Pagrindiniai nanodalelių naudojimo asmeninės priežiūros produktuose privalumai, be kita ko, apima kosmetikos gaminių sudedamųjų dalių (pvz., vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir antioksidantų) stabilumo pagerinimą juose panaudojant nanodaleles; veiksmingą odos apsaugą nuo žalingų ultravioletinių (UV) spindulių; estetiškai patrauklius produktus (pvz., mineraliniuose apsaugos nuo saulės kremuose panaudojant mažesnes aktyviųjų mineralų daleles išvengiama pastebimo balto sluoksnio, kuris atsiranda tepant kremą); veikliosios sudedamosios medžiagos nukreipimą į pageidaujamas ląsteles arba organą ir galimybę kontroliuoti veikliųjų sudedamųjų medžiagų išsiskyrimą siekiant ilgesnio poveikio, t. y. praktinė patirtis, kuri taip pat tiriama kuriant vaistus.

Nanomedžiagos, pvz., juodoji anglis, naudojami siekiant sustiprinti padangų gumą ir kitus gumos gaminius. Šiuo tikslu taip pat gali būti naudojamos tokios nanomedžiagos, kaip silicis. Taip prailginamas padangų galiojimo laikas ir sumažinamos vartotojų ir padangų gamintojų patiriamos išlaidos.

Kai kuriuose elektronikos produktuose, pvz., kompiuterių ekranuose, naudojamos nanotechnologijos, padedančios sumažinti jų svorį ir energijos suvartojimą. Nanotechnologijos gali padėti užtikrinti didelį energijos vartojimo efektyvumą ir didesnę veikimo spartą. Jos taip pat gali būti naudojamos kuriant kompiuterių mikroschemas ir sumažinant (padedant sumažinti) grandinių plokštėse naudojamų tranzistorių dydį. Nanotechnologijos taip pat naudojamos siekiant padidinti kompiuterių greitį ir standžiųjų diskų bei nešiojamųjų duomenų laikmenų atminties talpą. Rinkoje taip pat atsiranda naujų televizorių ekranų, kuriuose naudojami kvantiniai taškai – vadinamieji puslaidininkių nanokristalai.

Plastiko pramonėje plačiai naudojamos nanotechnologijos. Nanokompozitų, t. y. nanomedžiagomis sustiprintų polimerų, tobulinimas yra viena dažniausiai naudojamų priemonių (naujų) medžiagų srityje. Nanotechnologijų pagalba sustiprinti termoplastiko gaminiai gali būtų atsparūs karščiui, liepsnai, būti stabilūs ir pralaidūs elektrai. Pavyzdžiui, titano nitridas yra ypač kieta plastiko gaminiuose, pvz., polietileno tereftalato (PET) kolbose, naudojama medžiaga, kuri pagerina jų fizines savybes ir PET gamybos procesų veiksmingumą.

Nanomedžiagos naudojamos įvairiuose dabartiniuose tekstilės gaminiuose. Kai kurie kūdikiams skirti tekstilės gaminiai gali būti padengti nanosidabru, kad suteiktų antibakterinę apsaugą. Paplūdimio aprangoje naudojamas nanotitano dioksidas padeda užtikrinti apsaugą nuo UV spindulių. Dauguma vandeniui atsparių slidinėjimo striukių ir skysčių išsiliejimui atsparių staltiesių yra padengtos nanosintetiniu amorfiniu siliciu. Siekiant pagerinti atsparumą dilimui, tekstilės gaminiai gali būti padengiami nanoaliuminio oksidu, anglies nanovamzdeliais arba nanosintetiniu amorfiniu siliciu.

Pliušiniuose žaisluose labai dažnai naudojamos antibakterinių savybių turinčios nanomedžiagos – jos padeda išlaikyti žaislus švarius ir prailgina jų tarnavimo trukmę. Vaikams skirtuose dažuose taip pat gali būti nanomedžiagų, nes jos naudojamos įvairiuose pigmentuose.

Sporto produktuose dažniausiai naudojama nanomedžiaga yra anglies nanovamzdeliai. Jie yra plačiai naudojami gaminant lengvesnę ir tuo pat metu tvirtesnę įrangą, pvz., teniso raketes, golfo lazdas ir dviračių rėmus.

Europos Sąjungoje patvirtinama vis daugiau biocidiniuose produktuose naudojamų veikliųjų medžiagų. Kai kurių sudedamųjų dalių sumažinimas iki nanodydžio ateityje gali suteikti tam tikrų privalumų, susijusių su šių produktų naudojimu, tačiau biocidus, kuriuose yra nanomedžiagų, gali reikėti atskirai patvirtinti ir dėl jų gali reikėti atlikti rizikos vertinimą. Biocidinio produkto, kuriame naudojamos nanomedžiagos, sudedamųjų dalių sąraše turi būti nurodyta konkreti naudojama nanomedžiaga, prie kurios pavadinimo pridedamas dėmuo „nano“.

Nanotechnologijos taip pat pritaikomos maisto sektoriuje. Pagrindiniais šios srities pokyčiais siekiama pakeisti maisto sudedamųjų dalių tekstūrą, panaudoti maisto sudedamąsias dalis ar priedus, išgauti naują skonį, kontroliuoti skonio išsiskyrimą, kurti nanojutiklius, kad būtų atsekama ir stebima maisto būklė vežimo ir saugojimo metu ir (arba) padidintas maistingųjų sudedamųjų dalių biologinis įsisavinamumas.