Tarptautinė veikla

 

A hand holding a globeDaugiau nei dešimtmetį klausimas dėl galimos nanomedžiagų rizikos nuolat įtraukiamas į tarptautinių diskusijų darbotvarkę. Tuo pat metu su nanotechnologijomis susijusių sprendimo būdų nauda visuomenei domina ir tyrėjus, ir politikos formuotojus.

Pasaulinės diskusijos nanomedžiagų saugumo klausimais vyksta keliuose tarptautiniuose forumuose: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) ir Jungtinėse Tautose (JT); visuose šiuose forumuose prisidedama prie žinių apie šias medžiagas gausinimo.

Daugiausia dėmesio skiriama nanomedžiagų saugaus naudojimo ir tvarkymo būdams, kurie padėtų išlaisvinti nanotechnologijų potencialą.

 

EBPO

EBPO yra parengusi ilgalaikę cheminių medžiagų valdymo programą ir atliko pagrindinį vaidmenį derinant reguliavimo metodus, kurie taikomi atliekant cheminių medžiagų bandymus ir vertinant jų pavojingumą. Dėl pagrindinių šios veiklos paskatų susitarta tarptautiniu lygmeniu, t. y. bandymų rekomendacijos ir geros laboratorinės praktikos (GLP) principai.

Kartu taikant šias rekomendacijas ir principus, buvo sukurtos sąlygos, kuriomis pagal EBPO bandymų rekomendacijas atliktą bandymą pripažįsta šalių, kurios sutiko laikytis abipusio duomenų pripažinimo (angl. MAD) principo, institucijos. MAD principas yra teisiškai privaloma priemonė, palengvinanti tarptautinį informacijos pripažinimą siekiant įvertinti cheminių medžiagų saugumą reguliavimo tikslais. Tai padėjo gerokai sumažinti bandymų išlaidas ir bandymams reikalingų gyvūnų skaičių.

Šiandien didžioji dalis chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų, galiojančių viso pasaulio industrializuotose šalyse, yra pagrįsti EBPO cheminių medžiagų programos rezultatais. Tą patį galima pasakyti apie nanomedžiagų pavojingumo vertinimą. EBPO Tarybos 2013 m. rekomendacijoje dėl pagamintų nanomedžiagų saugumo bandymų ir vertinimo nurodyta, kad dabartinės tarptautinės ir nacionalinės cheminių medžiagų reguliavimo sistemos yra tinkamos valdant su pagamintomis nanomedžiagomis susijusią riziką. Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad šias ir kitas valdymo sistemas vis tiek gali prireikti pritaikyti prie konkrečių pagamintų nanomedžiagų savybių.

2006 m. EBPO sudarė Pagamintų nanomedžiagų darbo grupę (angl. WPMN), kad pradėtų diskusijas dėl nanomedžiagų pavojaus ir rizikos vertinimo. Pagrindinis iki šiol pasiektas rezultatas – tai galimybių pritaikyti EBPO bandymų gaires 11 dažniausiai naudojamų nanomedžiagų įvertinimas. Įgyvendinant projektą įdėta labai daug pastangų ir atlikta daugiau nei 700 tyrimų. EBPO rezultatus paskelbė 2015 m.

 

PSO

PSO nagrinėja riziką, kurią cheminės medžiagos kelia viso pasaulio gyventojams. Nanomedžiagų srityje PSO daugiausia dėmesio skiria potencialiam nanomedžiagų poveikiui darbuotojams.

PSO rengia rekomendacijas dėl darbuotojų apsaugos nuo potencialios pagamintų nanomedžiagų rizikos. Šių rekomendacijų paskirtis – pagerinti įvairioje gamybinėje ir socialinėje aplinkoje dirbančių darbuotojų, kuriems nanomedžiagos gali daryti poveikį, saugą ir sveikatą.

Rekomendacijose bus aptarti rizikos vertinimo ir valdymo aspektai ir pateikiami patarimai, kaip pagerinti nanomedžiagas naudojančių darbuotojų saugą ir apsaugoti jų sveikatą visose šalyse, ypač tose, kuriose darbuotojai gauna mažas ir vidutines pajamas.

 

Jungtinių Tautų mokymo ir tyrimų institutas (UNITAR) ir Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP)

UNEP ir UNITAR ypač daug dėmesio skiria išsivysčiusių ir besivystančių šalių gebėjimų stiprinimui.

Kartu su per pastaruosius penkerius metus įgyvendinama Tarpšakinių organizacijų patikimo cheminių medžiagų valdymo programa (angl. IOMC) buvo surengta keletas regioninių praktinių seminarų, siekiant sukaupti daugiau žinių, kaip nacionaliniu lygmeniu atlikti šių nanomedžiagų rizikos vertinimą ir kaip jas valdyti.

UNEP ir UNITAR darbas taip pat suteikė galimybę šalims finansiškai prisidėti prie besivystančių šalių pajėgumo didinimo, kad jos galėtų spręsti su nanosauga susijusius klausimus.

 

Strateginis požiūris į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą (angl. SAICM)

SAICM – tai politinė sistema, kurioje pasauliniu lygmeniu skatinamas patikimas cheminių medžiagų valdymas. Ši sistema yra glaudžiai susijusi su tikslais, dėl kurių susitarta pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais (Rio+10), kuris 2002 m. įvyko Johanesburge.

Vienas iš šių tikslų yra tiesiogiai susijęs su cheminėmis medžiagomis. Jame nurodyta: „iki 2020 m. cheminės medžiagos turėtų būti naudojamos ir gaminamos taip, kad būtų iš esmės sumažintas jų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai.“

Remiantis SAICM buvo sudarytas susitarimas dėl „pasaulinio veiksmų plano“, kuriuo sukuriama Rio+10 tikslų įgyvendinimo strategija. Šiame plane numatyti ir su nanomedžiagomis susiję veiksmai, taip pat veiksmai, susiję su, pvz., švino naudojimu dažuose, endokrininius sutrikimus sukeliančiomis medžiagomis ir pesticidais. Nanotechnologijos ir pagamintos nanomedžiagos pagal SAICM įvardijamos kaip naujas šios srities politikos klausimas.

Categories Display