Kokį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai daro nanomedžiagos? Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra. Nors mokslininkai įgijo nemažai patirties apskritai vertindami cheminių medžiagų saugumą ir toksiškumą, nanomedžiagos toliau kelia papildomus techninius ir mokslinius iššūkius ir klausimus.

Toksikologai aršiai diskutuoja, ar nanomedžiagos žmonėms ir aplinkai sukelia konkrečias nanobiologines pasekmes, kurios, apskritai kalbant apie cheminių medžiagų poveikį, yra nepastebimos.

Nanomedžiagos, kaip cheminių medžiagų grupė, pasižymi didele įvairove. Todėl sudėtinga  daryti apibendrinančius pareiškimus dėl nanomedžiagų; juos reikia nagrinėti individualiai kaip ir bet kurios kitos cheminės medžiagos atveju.

Vis dėlto galima daryti tam tikrus apibendrinimus. Pavyzdžiui, ES Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas (angl. SECNIHR) jau 2006 m. padarė išvadą, kad lengvai tirpstančiai nanomedžiagai dažnai yra būdingas įprastos formos toksiškumas. Šią išvadą savo neseniai priimtose nuomonėse patvirtino kiti Vartotojų saugos mokslinio komiteto (angl. SCCS), Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) ir Europos vaistų agentūros (angl. EMA) moksliniai komitetai (kolegijos).

Taip pat nemažai darbo atlikta tiriant galimą poveikį genetinei ląstelių medžiagai, kurį gali sukelti nanomedžiagos, įskaitant tokio galimo poveikio mechanizmą. Be to, atsižvelgiant į iki šiol įgytą patirtį, susijusią su cheminėmis medžiagomis, mokslininkai pasiūlė naujus jų galimos rizikos vertinimo metodus. Toliau dirbama siekiant gerinti mūsų supratimą apie tai, kaip kuo geriau išbandyti ir įvertinti  galimus nanomedžiagų pavojus ir riziką.