Nanomedžiagų naudojimo paskirtis yra labai įvairi, įskaitant maisto mokslą, vaistus, kosmetikos gaminius, pigmentus ir elektroninę įrangą. Kokį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai daro nanomedžiagos? 
Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra. Nors mokslininkai įgijo nemažai patirties apskritai vertindami cheminių medžiagų saugumą ir toksiškumą, šios mažos dalelės toliau kelia techninius ir mokslinius iššūkius.

Vienas iš tokių iššūkių yra susijęs su unikaliomis kiekvienos nanomedžiagos savybėmis. Nanomedžiagų paviršiaus plotas yra didesnis nei kitų medžiagų, todėl jos greičiau reaguoja. 
Dėl šio greitesnio reagavimo gali kilti rizika mūsų sveikatai ir aplinkai. Jos naudojamos vis dažniau, todėl didėja jų daromas poveikis.

Pažanga testuojant nanomedžiagas

Nepaisant iššūkių, per pastarąjį dešimtmetį padaryta nemaža pažanga, siekiant nustatyti galimą neigiamą nanomedžiagų poveikį. Atsiranda vis daugiau patikimų ir patvirtintų nanomedžiagų testavimo būdų.
Tyrėjai nustatė, kad standartiniai testavimo protokolai, pvz., EBPO cheminių medžiagų testavimo gairės, taip pat dažnai gali būti taikomi nanomedžiagoms, tačiau reikia imtis papildomų veiksmų, kad būtų atsižvelgtą į jų unikalesnes savybes. 

Suderinti testavimo metodai taikant tarptautinį bendradarbiavimą

Tęsiami tyrimai kartu su tarptautinėmis organizacijomis, glaudžiai bendradarbiaujančiomis su tyrėjais ir kitais partneriais, siekiant rasti naujų ir patikimų būdų šiems tyrimams atlikti.
Vienas iš pavyzdžių – Maltos iniciatyva, t. y. tarptautinis ECHA, valstybių narių, Europos Komisijos ir pramonės bendradarbiavimas siekiant parengti ir pakeisti testavimo gaires ir taip užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į su nanomedžiagomis susijusius konkrečius klausimus, kuriuos būtiną išspręsti vykdant reguliavimo reikalavimus. 

Kitas pavyzdys – trejų metų trukmės pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamas projektas „NanoHarmony“, kurio metu tyrimų institutai glaudžiai bendradarbiauja su EBPO ir ECHA, kad paspartintų suderintų nanomedžiagų testavimo metodų kūrimą.

Kompiuterinis modeliavimas ir ypač kokybiški duomenys, naudojami nanomedžiagų savybėms nuspėti

Kadangi nanomedžiagų reagavimui įvairiomis sąlygomis įtakos turi daugybė veiksnių, pvz., dydis, danga ir vežimo procesai, reikalingas nuspėjamas reguliavimas, kuriuo būtų papildomas įprastas testavimas. Tai reiškia, kad reikia padaryti išvadas dėl to, kaip medžiaga veikia, remiantis jau prieinamais duomenimis apie įvairias chemines medžiagas, sąlygas ir panaudojimo būdus.
Tokios organizacijos kaip antai EBPO, ECHA ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) remia tyrėjų bendruomenę ir padeda jai rengti grupavimo ir analogijos sistemas, taip pat toliau skatinti kompiuterinio nanomedžiagų modeliavimo, pvz., (Q)SAR, naudojimą. Šiuo atveju taip pat galima pasinaudoti ES finansavimu.

Gebėjimas nuspėti, kaip tam tikra medžiaga gali veikti, sudaro lengvesnes sąlygas saugiai kurti naujas nanomedžiagas pašalinant bet kokias potencialiai žalingas nanomedžiagas jau produkto kūrimo etape.