Nanomedžiagos apsaugos nuo saulės gaminiuose
Kaip veikia apsaugos nuo saulės gaminiai?
Kad išvengtume nudegimo nuo saulės, naudojame apsaugos nuo saulės gaminius, taip apsaugodami savo odą nuo UV spindulių (UVB ir UVA spindulių). Apsaugos nuo saulės gaminiai atlieka dvejopą filtro funkciją. Kai kurie iš jų yra gaminami iš mineralų ir juose naudojamos cheminių medžiagų nanoformos, pvz., titano dioksidas (TiO2) ir cinko oksidas (ZnO), kad atspindėtų UV spindulius nuo odos. Mineraliniai filtrai tampa veiksmingi juos iš karto panaudojus. Cheminiuose apsaugos nuo saulės gaminių filtruose yra tokių cheminių medžiagų kaip oksibenzonas. Jie turi būti naudojami prieš saulės poveikį, nes apsaugo nuo nudegimo saulėje sugerdami UV spindulius.
Apsaugos nuo saulės gaminiuose naudojamų UV filtrų koncentracija priklauso nuo pageidaujamo apsaugos nuo saulės veiksnio (SPF). Koncentracijos lygiai yra kontroliuojami ir neturėtų viršyti 25 proc. galutinės gaminio sudėties mineralinių filtrų atveju arba 10 proc. – cheminių filtrų atveju.
Kodėl nanomedžiagos naudojamos apsaugos nuo saulės gaminiuose?
Mineraliniuose UV filtruose yra nanodalelių, kurios suteikia ilgesnę apsaugą, nes jos yra stabilesnės, palyginti su cheminiais filtrais. Laikoma, kad cinko oksidas suteikia veiksmingiausią apsaugą. Apsaugos nuo saulės gaminiai, kuriuose yra cinko oksido ir titano dioksido nanodalelių, yra bespalviai, panašiai kaip ir iš cheminių medžiagų gaminamos apsaugos nuo salės priemonės.
Ar saugu naudoti apsaugos nuo saulės gaminius, kuriuose yra nanodalelių?
Vartotojų saugos mokslinis komitetas (VSMK) išreiškė susirūpinimą dėl purškiamų apsaugos nuo saulės gaminių, kuriuose yra titano dioksido, saugumo, nes įtariama, kad įkvėptas titano dioksidas gali sukelti vėžį.
Siekiant apsaugoti žmones, bet koks gaminys, kuriame yra tam tikrą ribą viršijantis titano dioksidas, turi turėti perspėjimą etiketėje: „Atsargiai! Purškiant gali susiformuoti pavojingi įkvepiami lašeliai. Neįkvėpti lašų ar dulksnos.“
Apsaugos nuo saulės gaminiai ir aplinka
Nors duomenų apie poveikį aplinkai kiekis yra ribotas, cheminiai filtrai, pvz., oksibenzonas, buvo susieti su koralų išnykimu ir pranešta, kad jie yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Dėl šių išvadų, pvz., Havajuose, jų naudojimas apribotas taikant atsargumo metodą.
Dėl mineralinių filtrų atlikta tik keletas tyrimų. Sudėtinga atgaminti patikimas sąlygas, kuriose atsispindėtų visi aplinkos kintamieji, apsaugos nuo saulės gaminių komponentai ir jų sąveika laboratorinėje aplinkoje.
Dalelių dydžio, formos ar paviršiaus dangos variacijos taip pat gali turėti įtakos gaminių pavojaus potencialui. Nors cinkas yra esminė maistinga medžiaga, didelės jo dozės gali būti toksiškos, visų pirma vandens organizmams.
Tiek cinko oksidas, tiek cinko chloridas turi suderintą klasifikaciją, kuri reiškia, kad jie yra toksiški vandens gyvūnijai, kai jų koncentracija neviršija 10 miligramų viename litre. Titano dioksidas dabar neturi suderintos klasifikacijos, susijusios su jo poveikiu aplinkai.